kūtvala

kū́tvala scom. (1) žr. kūtvėla: Daryk ką darąs su tokia kū́tvala: nei ji tau ką padirbs žmoniškai, nei pakalbės Vdžg. Nė plaukų nenusikerpi kai koks kū́tvala Skdv. Daryk, ką nori, bet tas kū́tvala muno vyru nebūs NmŽ. Tokia kūtvala tai nei prie svečio, nei prie pečiaus Škn. Ką toks kū́tvala išmano Šll. Ką tas kūtvala (nusigyvenęs, prasigėręs) – ar iš ano begali būti žmogus! Sd. Kū́tvala biesų, pasitrauk! Kl. Pas mus užklydo toks kū́tvala šuo KlvrŽ.